Mirtina liga žmogų pasiglemžia žaibiškai: profesorius įspėjo – 3 požymius pražiopso tūkstančiai

Kai įvyksta išeminis insultas, trombas užkemša žmogaus smegenis maitinančią kraujagyslę. Tuomet nutrūksta deguonies tiekimas ir žūsta milijonai smegenų ląstelių – neuronų.

D. Jatužis pastebi, kad neretai insultą patyrė žmonės arba aplinkiniai neatpažįsta šios būklės.<br>lrytas.lt koliažas
D. Jatužis pastebi, kad neretai insultą patyrė žmonės arba aplinkiniai neatpažįsta šios būklės.<br>lrytas.lt koliažas
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Marius Kurminas<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Marius Kurminas<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Spaudos konferencija, Santaros klinikos.<br>J.Balčiūno (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Apr 24, 2024, 8:19 PM, atnaujinta Apr 25, 2024, 1:22 PM

Trumpiau tariant, žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Kiekviena valanda – aukso vertės. Kuo skubiau bus atkurta paciento smegenų kraujotaka, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks pilnai atsigauti po insulto.

Deja, Lietuva pasižymi aukštu sergamumu: gydytojai per metus suskaičiuoja apie 10 tūkst. insultų.

„Staiga nusilpo ranka, perkreipė veidą, atėmė kalbą – tai yra pirmieji insulto požymiai. Būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą, kuri užtikrins ligonio nugabenimą į artimiausią ligoninę, kur gydomas insultas“, – sako Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir VUL Santaros klinikų Neurologijos centro konsultantas gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.

Jis pasakojo, kad neretai žmonės pavėluoja kreiptis į gydytojus, nes nesupranta, kad patyrė insultą. Laimei, pasak profesoriaus, auga gyventojų informuotumas apie šią ligą.

„Skaičiais to įvertinti negaliu, bet kasdienė mūsų praktika rodo, kad situacija yra gerėjanti“, – sakė D.Jatužis.

Jei pacientas pavėluoja, joks gydymas nebepadės. Maždaug trečdalis insulto ištiktų ligonių į gydymo įstaigą patenka, kai smegenų pažaida yra per gili ir per didelė. Krešulio pašalinimas galbūt sukels komplikacijas, bet neduos naudos.

Insultas nėra nuosprendis

D.Jatužis pasakojo, kad intervencinė radiologija padarė proveržį insulto gydyme. Šiandien maždaug 40 proc. insultą patyrusių pacientų po ligos pilnai atsigauna.

„Prieš 20 metų ir anksčiau insultas buvo traktuojamas kaip lemtis, kuri ištiko žmogų. Jeigu ir išgyvens, turės paralyžių, neįgalumą, dirbti nebegalės.

Tik atsiradus šiuolaikiniams gydymo būdams, kurie leidžia per pirmąsias valandas atkimšti kraujagyslę ir atstatyti kraujotaką – taip išgelbėti didelę dalį galvos smegenų – paciento prognozė pasikeitė iš esmės“, – akcentavo D.Jatužis.

Tromboektomija – procedūra, kai be jokio pjūvio (dažniausiai per kirkšnį) įvedamas kateteris ir iš galvos smegenų kraujagyslės ištraukiamas ją užkimšęs trombas. Pasak D.Jatužio, tai yra efektyviausias insulto gydymo būdas.

Pernai vien Santaros klinikose atliktos 162 tromboektomijos, pacientams sergantiems ūminiu išeminiu insultu.

Medikai pasakoja, kad pašalinti krešulį kartais pavyksta per 10 minučių, bet pasitaiko, kad tenka ir 2 valandas pavargti. Įprastai procedūros trukmė priklauso nuo paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kaip taisyklė, jei žmogus vyresnis, jo kraujagyslės turi daugiau vingių, todėl gydytojui būna sunkiau pasiekti trombą galvos smegenyse.

D.Jatužis džiaugėsi, kad pacientai gauna skubią pagalbą. 82 proc. atvejų nuo insulto ištikto žmogaus atvykimo į Santaros klinikas ir gydymo pradžios praeina mažiau nei 2 valandos.

Kitas metodas, kuris gali būti taikomas užsikimšus kraujagyslei – trombolizė. Gydytojai jį pasirenkama siekiant kraujagyslę užkimšusį krešulį ištirpdyti į veną leidžiamais krešulius tirpdančiais medikamentais. Kai užsikimšusi kraujagyslė yra iki 1 mm spindžio, tai yra vienintelis galimas gydymas, tačiau kai užsikemša stambi kraujagyslė, vaistai nėra pakankamai efektyvūs.

6 dalykai skatina krešulių atsiradimą

Insulto rizikos veiksniai – gerai žinomi. D.Jatužis patarė kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir cukrinį diabetą, gydyti nutukimą ir širdies ligas, ypač – prieširdžių virpėjimą, kuris, kaip rodo patirtis, yra pagrindinė kraujo krešulių susidarymo priežastis.

Pasak gydytojo neurologo, fizinio aktyvumo stoka ir stresas, pastebėta, taip pat didina tikimybę patirti insultą.

„Sveikos gyvensenos kultūra, kuri labai sėkmingai įdiegta Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, turėtų būti mūsų gyvenimo norma. Reikia rūpintis ne tik pinigais ir politika, bet ir asmenine sveikata, kaip didžiausiu turtu“, – pabrėžė D.Jatužis.

Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas neurologas Paulius Puzinas lrytas.lt yra sakęs, kad vidutinis insultą patyrusio žmogaus amžius – 69 metai, o vyresniems nei 55 metai asmenims tikimybė susirgti insultu kas 10 metų padvigubėja.

Gydytojas taip pat išvardijo 6 dalykus, kurie skatina kraujo krešulių atsiradimą. Plačiau apie tai rasite čia.

Pašalina 9 iš 10 krešulių

VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis radiologas Marius Kurminas pasakojo, kad ligoninėje įdiegta automatizuota galvos smegenų vaizdinių tyrimų rezultatų vertinimo sistema, paremta dirbtinio intelekto sprendimais. Ji padeda greičiau išsiaiškinti, kokia smegenų dalis pažeista neatitaisomai, o ką dar galima išgelbėti.

„Ši programa apskaičiuoja įvairius parametrus – pagal kontrastinės medžiagos pratekėjimo per smegenų audinį greitį ir laiką, sudaro smegenų perfuzijos žemėlapį, kuriame matoma mirusi smegenų audinio zona ir aplink ją esančios didelio pavojaus vietos, kurias dar galima išgelbėti.

Pašaliname 9 iš 10 krešulių, tačiau gydymo rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių“, – sakė M.Kurminas.

Jis taip pat pabrėžė, kad laikas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki atvykimo į gydymo įstaigą turi būti kuo trumpesnis: įrodyta, kad kiekvienas papildomas pusvalandis iki tromboektomijos vienam iš dešimties pacientų padidina neįgalumo laipsnį.

Keli pacientai vienu metu

Neseniai VUL Santaros klinikose atidarytas Intervencinės kardiologijos poskyris, kuriame gydomos ir diagnozuojamos ne tik kraujagyslinės ligos, bet ir onkologiniai bei infekciniai susirgimai.

„Vakar buvo situacija, kai vienu metu atvyko pacientas su plyšusia aortos aneurizma ir kitas su išeminiu insultu. Tuo pačiu metu vyko procedūros dviejose operacinėse.

Aorta – pati žmogaus kūno arterija, kuriai plyšus, išgyvenamumo procentas siekia apie 50 proc., nes yra žaibiškas ir didžiulis kraujo netekimas. Mūsų kolegos susitvarkė per pusvalandį“, – sakė M.Kurminas ir pridūrė, kad po kraujagyslės stentavimo pacientės būklė yra stabili.

Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad minimaliai invazyvūs gydymo metodai sumažina komplikacijų rizika ir pagreitina pacientų atsigavimą.

„Gydant insultą pasitelkiami ne tik gydytojai neurologai, bet ir intervenciniai radiologai, kurie inovatyviais metodais pašalina kraujagysles užkimšusius krešulius ir sugrąžina pacientus į visavertį gyvenimą“, – akcentavo F.Jankevičius.

Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje mirtimi pasibaigė 2 742 insulto atvejai.

Daugiau informacijos, kaip laiku atpažinti insultą galima rasti Lietuvos gydytojų neurologų inicijuotoje platformoje https://www.insultuistop.lt/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.